Kaip aš per metus be pastangų numečiau 18 kg | Donato Pociaus blogas.

Pardavinėjęs mano svorio metimo istoriją, Marijos lieknėjimo istorija: viskas prasidėjo dėl per mažo įsigyto sijono - DELFI Gyvenimas

Anksčiau labai pergyvenau: ir kodėl man Dievas nedavė greitos medžiagų apykaitos ir lieknos figūros? Iš tiesų, esu labai patenkinta, kad nuolat esu priversta rūpintis savo išvaizda — tai yra žymiai daugiau šansų būti sveikesnei negu nepergyvenant valgyti viską iš eilės. Juk niekada nežinai, kada greita medžiagų pardavinėjęs mano svorio metimo istoriją gali sulėtėti Nesu ypač stora, tačiau nebuvau visiškai patenkinta savimi.

By Donatas Pocius Neklasifikuota Kaip aš per metus be pastangų numečiau 18 kg Pradėsiu savo ilgą rašliavą nuo to, kam šitas straipsnis skirtas ir kodėl jį parašiau. Esmė paprasta — per 12 mėnesių man pavyko atsikratyti 18 su trupučiu kilogramų nuo kg atėjau iki 89 kgir man atrodo, kad aš tai padariau taip lengvai ir paprastai, be jokių valios pastangų, kad pačiam nesitiki. Tikiuosi, kad kažkam mano patirtis padės padaryti tą patį arba dar daugiau. Nes laisvai galima ir daugiau. Yra istorijų, kai žmonės tokiu būdu numeta ir kur kas daugiau.

Tad svorį esu metusi daug kartų ir daug kartų nesėkmingai, bandžiau tikrai daug dietų, sportavau iki nukritimo, bet mažai kas padėjo, numestas svoris greitai grįždavo. Ir dabar aš žinau kodėl — todėl, kad tai buvo savęs suvaržymas, buvo prievarta pačiai sau. Galų gale pradėjau nekreipti į savo svorį dėmesio, jei kam nors nepatiksiu, tai jau jų problema.

Kaip atrodо mano valgymo savaitė po badavimo. Svoris krenta valgant :) Valio

Tačiau po to, mano kūnas man pats pasakė, ko reikia. Susiję straipsniai Įkvepianti istorija: labai trokšdama gyventi, moteris atsikratė 18 kg   2 Tad paskutinis mano svorio metimas buvo netikėtas 10 keistų svorio metimų pačiai. Istorija prasidėjo nuo to, kad netyčia nusipirkau per mažą sijoną, nors aš į jį tilpau, bet parduotuvėje atrodžiau geriau negu iš tiesų. Namuose supratau, kad jis atrodo per daug aptemptas ir tikrai neskoningai Nusprendusi, kad gal kada nors suplonėsiu, numečiau jį į spintą.

Tuo metu lankydavau linijinius šokius du kartus per savaitę, bet netikėtai jie baigėsi, mokytojai išvykus į kitą miestą. Tai irgi buvo postūmis, kuris privertė mane ieškoti kažko naujo, nes negalima nesportuoti.

  • Tokio kurso lietuvių kalba dar nebuvo!
  • Vaikinas numetė 43 kg: „Papasakosiu. Gal kažkam padės?“
  • Tačiau šis kartas, anot moters, buvo malonus tuo, kad alkio jausmo nebuvo, o svoris tiesiog tirpo.
  • Termopro riebalų degintojas
  • metės lieknėjimo istorija: kaip aš numečiau dalį savo svorio
  • Lieknėjimo istorijos Eglė Tėvų šeimoje visada būdavo 3 valgymai — pusryčiai, pietūs ir vakarienė.

Greičiausiai paklausite kodėl aš taip manau, kad būtina sportuoti? Pirmas dalykas, aš jaučiuosi žymiai geriau pasportavusi, antras dalykas — esu sveiko gyvenimo būdo pasekėja, trečias dalykas — sportas šiais laikais, kai vyrauja nutukimo epidemija, yra ypatingai svarbus norint išvengti tokių ligų kaip cukrinis diabetas, įvairiausios širdies ligos, progresuojanti aterosklerozė.

Šokius tikrai mėgstu, tačiau neturėjau partnerio, o pasibaigus linijiniams teko ieškoti alternatyvos. Apsisprendžiau - nuėjau į sporto klubą. Taip jau išėjo, kad su didele nuolaida, gavau metinį abonementą. Tačiau net ir gavusi abonementą nežinojau, ko imtis. Visgi, sėkmės paslaptis atėjo pati.

Dar viena graži svorio metimo istorija

Pardavinėjęs mano svorio metimo istoriją — nuėjau į baseiną ir pirtis. Prisiminiau, kad vaikystėje mokiausi plaukti. Ant vandens laikytis mokėjau, tad vandens baimės neturėjau. Ir nejučia pripratau, kaip man patinka plaukti, supratau, kad tai ne sportas, o vienas malonumas!

pardavinėjęs mano svorio metimo istoriją

Žinoma, iš pradžių plaukiau, kaip mokėjau, stengdavausi išsaugoti šukuoseną ir plaukiau iškėlusi kaklą.

Paskui apsižvalgiusi supratau, jei jau atėjai į baseiną — nusiteik sušlapti. Įsigijau plaukimo kepuraitę, plaukimo akinius. Galėjau jau plaukti nuleidusi galvą, kaip pardavinėjęs mano svorio metimo istoriją ir reikia Ir ką daryti? O noras plaukti buvo didelis!

Marijos lieknėjimo istorija: viskas prasidėjo dėl per mažo įsigyto sijono - DELFI Gyvenimas

Pradėjau plaukti ant nugaros — tada nereikia panerti. Praėjo kažkiek laiko ir jau mokėjau plaukti ant nugaros — bet kiek man buvo džiaugsmo, kad jūs žinotumėte! Tai buvo kažkas naujo pilkoje kasdienybėje, sutikau naujų žmonių, kurie man davė patarimų apie plaukimą, diena be baseino tapo neįmanoma.

pardavinėjęs mano svorio metimo istoriją

Plaukimas - didžiausias džiaugsmo šaltinis Galbūt plaukimas tapo mano didžiausiu džiaugsmo šaltiniu ir dėl to, kad pagal horoskopą esu žuvis, tad tiesiog pasinėriau į savo prigimtinę stichiją. Ir vanduo toks atpalaiduojantis, atrodo, kad tiesiog skrendi, viską užmiršti, tik vanduo ir tu ir tas pojūtis — laisvės pojūtis! Tiesiog nepakartojama!

Mano plaukimo istorija nesibaigė, nors tuo metu atrodė, kad plaukti po vandeniu ir tuo labiau kvėpuoti po juo ne man ir tai neįveikiama, neįsivaizdavau kaip tai turi atrodyti.

Galėjau pasiimti pamokų pas aplinkui besisukančius plaukimo trenerius, bet tuo metu, kažkuris iš jų man buvo kritęs į akį ir nenorėjau pasirodyti jam, kaip aš nemoku plaukti, kažkoks kuklumo jausmas pabudo manyje. O jei būčiau ėmusi pamoką pas kitą mokytoją, jis galvotų, kad jis man atrodo nepakankamai kompetentingas. Galų gale nusprendžiau, kad yra visagalis internetas ir jame pilna nurodymų, kaip plaukti. Plaukti ant nugaros jau mokėjau, tad apetitas augo bevalgant. Prisižiūrėjusi įvairių internetinių pamokų, kaip plaukti, pradėjau eksperimentus ir aš.

Teoriškai supratau, kaip reikia plaukti.

pardavinėjęs mano svorio metimo istoriją

Reikėjo tik praktiškai įgyvendinti. Na, bandymų buvo įvairių, praleisdavau baseine ir valandą, ir dvi, bet galų gale išmokau plaukti ir po vandeniu.

Per pusmetį 24 kg atsikračiusi Viktorija šypsosi: sunku nebuvo, svoris tiesiog tirpo

Išmokau atmintinai taisykles, kaip plaukti ir plaukdama save kontroliavau ar žiūriu į dugną, ar kojas pakankamai sulenkiu, ar delnai numesti svorio ant mano klubų į išorę ir pan. Ir man pavyko! Jau moku plaukti įvairiai: ir ant nugaros, ir ant pilvo, ir po vandeniu. Norėčiau akcentuoti, kad tai nebuvo priverstinis darbas, neturėjau tikslo mesti svorio.

Tai buvo atradimo džiaugsmas ir supratimas, kad pasirodo, aš galiu įveikti ir pasiekti kažką naujo savarankiškai. Galbūt turėjau ir kažkokio užsispyrimo — nepaliksiu pradėto darbo nepabaigto.

Praleista valanda, man atrodydavo per mažai, aš galėdavau plaukti ir ilgiau, bet, žinoma, gyvenime turiu ir kitų reikalų — mokslai, darbai. Visa ši dinamika truko šešis mėnesius.

pardavinėjęs mano svorio metimo istoriją

Dabar progai pasitaikius visada lekiu į baseiną. Supratau, kad taisyklingas plaukimas atima daug daugiau jėgų negu atrodo. Yra įjungiami visi įmanomi judesiai: tiek rankų, tiek kojų, tiek viso kūno pasisukimai, delnų, pėdų padėtis ir judesys, galvos padėtis turi didelę reikšmę plaukimui ir greičiui.

Iš tiesų, mano manymu plaukimas — yra viena iš tobuliausių sporto šakų, nes įtraukiami visi raumenys, ugdomas kūno lankstumas, suintensyvėja kraujotaka. Ir iš tiesų ši patirtis man parodė, koks tobulas yra žmogaus kūnas, kiek daug žmogus gali. Taigi, pati nepastebėjau, kaip suplonėjau, pastebėjo artimieji, klausė, kas atsitiko, tad ir jiems papasakojau apie savo naują atradimą — plaukimą.

Marijos lieknėjimo istorija: viskas prasidėjo dėl per mažo įsigyto sijono

Šiandien ir toliau lankau baseiną, tobulumui ribų nėra, supratau, kad dar nesu ištverminga ir tolimesni mano planai — į sporto salę, šiek tiek sustiprinti raumenis, kurie padėtų plaukime. Dabar norėčiau paminėti svarbiausius mano istorijos momentus: nenoriu patarti kitoms būtinai plaukti, tai gali būti bet kuri sporto šaka. Bet ji turi teikti jums džiaugsmo. Kai veikla teikia džiaugsmą, atsiranda noras ją tęsti. Mano pagrindinė mintis — neprievartaukite savęs jokia dieta, jokiu priverstiniu bėgimu iš ryto, jei tai jums neteikia džiaugsmo.

Aš jokiu būdu nenoriu sakyti, kad kažkuri sporto šaka yra bloga. Tiesiog visi žmonės yra skirtingi ir kiekvienam iš mūsų skirtinga sporto šaka gali tikti labiau ar mažiau.

Be to, jei kažkas nepavyksta, ar per sunku, sustokite ir nedarykite. Vieną dieną nepavyko, o kitą pavyks. Ir nereikia galvoti, ką pagalvos kiti apie tave, jei kažką padarei ne taip pvz. Turiu pripažinti, kad ir man pačiai buvo nejauku, pergyvenau, kad niekas nepamatytų, tačiau šiandien kažkaip visa tai praeityje. Koks gi skirtumas, kad sustojai, tai yra tavo asmeninis reikalas, kaip elgiesi, ir ar kažkas pavyksta, ar ne.

Žinoma, jei tik yra noro ir finansinės galimybės leidžia — geriau sportuoti su trenerio pagalba, greičiausiai jis tikrai greičiau pastebės klaidas ar netikslumus. Mitybos įpročiai formavosi ne per dieną Dar norėčiau papasakoti apie savo mitybą.